Velykos

Velykos — kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė.

Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės pavidalu. Todėl per Velykas buvo einama bukynių — vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu. Manyta, kad gyvatės — požemio gyventojos, globojančios derlių. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami — susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas.

Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda — žemę, mėlyna — dangų, žalia — bundančią augmeniją, geltona — pribrendusius javus.

Vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė Velykė. Ji dažo kiaušinius, o Velykų naktį sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Iš ryto kiekvienas vaikas ant palangės rasdavo po du Velykės kiaušinius.

Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo dar 4 dienas po jų išvakarių. Pirmąją dieną Velykos būdavo švenčiamos namuose, tik vakare jaunimas susirinkdavo į būrį ir giedodavo. Geriausi dainininkai buvo apdovanojami margučiais ir šventiniais skanumynais. Būdavo renkamas gražiausias margutis karalius.

Antroji Velykų diena — vaikų džiaugsmui. Šią dieną jie eina kiaušiniauti. Tradiciškai porą margučių jiems padovanoja krikštamotė. Iš kaimynų margučių buvo prašoma dainomis: „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis. Velykų rytą lelija pražydo, ne dėl manęs vieno, ale dėl viso svieto. Anoj pusėj gandras betupįs, snapu berašąs, kiaušinių beprašąs. Gaspadine, negailėki, į pintinę man įdėki...“

Trečiąją Velykų dieną buvo laistomasi vandeniu. Tikėta, kad laistymasis pašalina visokias blogybes, lemia gerą derlių, sveikatą ir jaunystę.

Ketvirtoji Velykų diena (kai kur trečioji) buvo vadinama Ledų diena. Buvo tikima, kad šią dieną negalima dirbti žemės, kad ledai javų vasarą neiškapotų. Negalima arti, akėti, net kuolo žemėn kalti.

Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu. Šią dieną šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius (neretai visus, kuriuos vištos per tą savaitę sudėjo), tačiau kiaušinius daužydavo per Atvelykį tik vaikai. Dar kitaip Atvelykis vadinamas vaikų Velykomis (Velykėlėmis).

---

2024 m.

KAIP RIEDA MARGUTIS ŽEME

Velykos - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Šiai šventei Klaipėdos lopšelio-darželio ugdytiniai ruošėsi kur kas ankščiau: analizavo Lietuvos etnokultūrinį paveldą, kiaušinio raštus bei jų reikšmes, tradicijas. Kiekviena grupė kūrybinių dirbtuvėlių metu puošė kiaušinius, jais buvo papuošta pati šventė. (Šiuos kiaušinius galite pamatyti kiekvienas, jie padėti iš gatvės pusės patirtinės ir etnokultūrinės klasės palangių, maloniai kviečiame apžiūrėti).

2024 metų balandžio 2 dieną Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Volungėlė” ugdytiniai nešini įvairiaspalviais margučiais bei šventiniais įspūdžiais susirinko drauge pasidžiaugti, pašokti, pažaisti ir kartu švęsti Šventų Velykų. Vaikai su Varna linksmai šoko ir dainavo, su Velykėmis gavę dovanų aptarė šventės simbolius ir klausėsi pasakos apie du didžiausius pasaulyje kiaušinius, kuriuose daug metų slėpėsi gyvatė. Prabudusi Gyvatė kartu su vaikais toliau budino žemelę, o prie visų prisijungę du nenustygstantys Zuikiai su vaikais dūko pievelėje.

Po šventės pakalbinome ugdytinius, kaip jie šventė Šventas Velykas savo namuose:

Žygimantas, Kajus, Adas (5 m. „Molinukų“ gr.).

(Kaip šventėte Velykas?) Dažėm kiaušinius, (kiek dažei?) penkis... O aš tai septynis. (Namuose šventei, ar buvai išvažiavęs?) Aš buvau išvažiavęs į kelionę, į kaimą, vadinasi Kėdainis. (Kas ten buvo atvažiavę?) Buvau aš, tėtis, mama, Simas, močiutė ir viskas... Ir mes šventėm kaime Velykas. (Kas prie stalo sėdėjo?) Zuikis velykinis. Kiaušinius namuose nudažėm ir vežėmės. (Kaip tu dažei?) Gražiai. Su svogūno lukštais ir flomasteriais... Ir su permanentiniais markeriais, kur reikia žymėti... Dažiau su dažais (kokiais?) stebuklingais. Dar su popieriukais: ant popieriuko dedam dažus, tada sumaišom, tada dedam ant kiaušinio ir tada pasidaro...

Kajus, Emilija, Ieva, Benas (6 m. „Drevinukų“ gr.)

Pirmą dieną per Velykas mes nuėjome pas močiutę ten dar buvo mano pusseserė ir pusbrolis, pabuvom trumpai. Tada mes važiavom į kaimą pas kitą močiutę ir ten irgi šventėm Velykas – ridenom kiaušinius, ten daužėme kiaušinius ir linksminomės Velykom. Mes džiaugėmės, kad kai kurie laimėjo su kiaušinių mūšiu... Aš švenčiau Velykas kaime: ridenom kiaušinius, buvo mįslės ir ten reikėjo atspėti ir ieškoti saldainių. Paskui daužėm kiaušinius. Dar važiavom su keturračiu ir žaidėm. Tada važiavom namo ir privažiavo daug svečių ir mes ten daužėm kiaušinius ir ridenom... Aš važiavau pas kūmą, ten dažiau kiaušinius. Ir man kūma nupirko dar žaislą-mozaiką. Ir mes ten dar ėjom Jėzui uždegti žvakutes, ir mes ten dar klausėmės dainos Jėzui... Aš buvau nuėjusi pas bočių ir žaidėme futbolą kartu. Ir mes dažėme kiaušinius.

Renginio nuotraukų albumas

Renginį vedė ikimokyklinio ugdymo mokytojos: Jolita Slavinskienė, Romualda Bartininkė, Laima Viskantaitė; Meninio ugdymo mokytoja Rūta Budinavičienė; Neformaliojo fizinio ugdymo mokytoja Neringa Urbutė; Neformaliojo patirtinio ir etnokultūrinio ugdymo mokytoja Roberta Gusarovienė.

2022 m.

Velykos „Volungėlėje“

Su kiškiais, paukščiais ir margais kiaušiniais į Įstaigą atėjo Atvelykio žaidimai ir siurprizai. NUOTRAUKOS

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

2021 m.

   MAŽOSIOS VELYKĖLĖS

    2021-04-02

  Priešmokyklinės „Drevinukų“ gr. vaikai (mok. Vilma, Viktorija ir Rūta) prieš Velykas išmoko daug kiaušinių marginimo būdų ir pakvietė juos išbandyti per šventes namuose. Filmas

 2021 m. balandio 6 d. laimingi mažieji „Volungiukai“ darželio kieme kūrė savo grupės margutį, šoko su Šarka, ieškojo Zuikienės paslėptų margučių, džiaugėsi Velykės vaišėmis. Šventinės pramogos „Kas ant margučio išrašyta“ nuotraukos  

(Paskutinį kartą svetainės puslapis atnaujintas 2022-11-17)